Sufolko avis

Išvaizda kaip atpažinti

vilna

Sufolko avis turi baltą, vidutinio storio vilną, kuri yra gana trumpa ir tanki, pluošto skersmuo apie 24, 33 mikronus. Snukis ir kojos yra pliki ir juodi, o avis yra natūraliai beragė. Kūnas yra didelis, ilgas ir tvirtas, lygiais pečiais.135

Asmenybė kokie jie yra

Sufolko avys yra budrios ir greitai mokosi, tačiau lengvai nurimsta, kai prie jų pripranti. Avys paprastai yra lengviau valdomos nei avinai. Mažose hobio bandose jų individualūs charakteriai išryškėja, ir jas galima vedžioti su kibiru maisto. Jos nėra agresyvios ir laikomos ramiomis, atsižvelgiant į jų dydį.3

Kasdienė veikla kaip atrodo užimta diena

Sufolkams reikia daug vietos ganytis ir lakstyti. Rekomenduojama 5, 7 avys hektare (2, 3 akruose) be papildomo šėrimo. Jos mėgsta trumpą žolę ir noriai tyrinės ganyklą ar pievą. Kasdienis šėrimas rankomis gali padėti išlaikyti jas prisijaukintas, tačiau joms vis tiek reikia vietos judėti.3

Priežiūra ir rūpinimasis praktinės dalys

Kirpimas reikalingas kartą per metus, o tai gali būti brangu, jei turite tik kelias avis. Rekomenduojama kirminų šalinimas du kartus per metus, o ėriukams reikia trumpinti uodegas, kad būtų išvengta musių užpuolimo. Kanopas kartais reikia apkarpyti. Švarus snukis ir kojos padeda sumažinti musių problemas, o ši veislė yra mažiau linkusi į vidinius parazitus nei kai kurios kitos.3

Pagrindinis kur jie laimingiausi

Sufolkai yra ištvermingi ir gali gyventi ganyklose, šiene ar net skurdžioje krūmynų žemėje, jei patenkinami jų mitybos poreikiai. Jiems reikia pastogės nuo ekstremalių orų, pavyzdžiui, paprastos lauko pastogės ar tvarto. Tvoros turi būti tvirtos, kad jos neišbėgtų ir plėšrūnai nepatektų. Daugelyje šalių jų laikyti nėra draudžiama, tačiau visada reikia patikrinti vietinius zonavimo ir gyvulininkystės reglamentus.34

Maisto pagrindai kas dedama į dubenį

Kaip žolėdžiai, Sufolkai ėda žolę, šieną, lapus ir krūmynus. Gera ganykla yra idealu, tačiau šienas ir nedidelis kiekis komercinių avių grūdų gali papildyti mitybą, kai žolės mažai. Visada turi būti prieinamas šviežias vanduo.4

Draugija kas jiems patinka šalia

Avys yra bandos gyvūnai ir niekada neturėtų būti laikomos vienos. Pora ar maža grupė yra būtina jų gerovei. Sufolkai gerai sutaria su kitomis avimis ir gali būti laikomi su kitais gyvuliais, jei jie supažindinami atsargiai. Jos nėra nuodingos, nėra saugomos ir daugumoje vietų yra legalu jas laikyti, tačiau visada patikrinkite vietinius gyvulininkystės įstatymus.3

Istorija kur viskas prasidėjo

Sufolko veislė buvo išvesta XVIII amžiaus pabaigoje aplink Bury St Edmunds Sufolke, Anglijoje. Ji atsirado sukryžminus Norfolk Horn avis su Southdown avinais. Norfolk Horn suteikė ištvermingumą ir mėsos skonį, o Southdown, ramų temperamentą ir gerą kūno formą. Iš pradžių jos buvo vadinamos Blackfaces arba Southdown-Norfolks. Pavadinimas Suffolk pirmą kartą užfiksuotas 1797 m. žemės ūkio rašytojo Arthur Young. Veislė buvo pripažinta kaip atskira 1810 m., o Sufolko avių draugija įkurta 1886 m. Sufolkai greitai tapo pagrindine tėvine veisle JK ir dabar yra paplitę visame pasaulyje. Jie vis dar vertinami dėl greito augimo, lengvo ėriukų gimdymo ir puikios mėsos.216

Pripažinta oficialios dalys

Suffolk Sheep Society

Veisėjų draugija įkurta 1886 m.; pirmoji banda knyga išleista 1887 m.2