Karakul avis

Išvaizda kaip atpažinti

Vilna

Karakul avys turi išskirtinį dvigubą kailį: ilgą, blizgantį išorinį kailį ir smulkų, minkštą vidinį kailį. Vilnoje mažai riebalų, ji puikiai tinka vėlimui, o išorinis kailis yra šiurkštus, pasižymi dideliu tempimo stiprumu, idealiai tinka kilimams ir patvariems gaminiams. Vilnos svoris, 5, 10 svarų, pluošto ilgis, 6, 12 colių. Jos turi riebią uodegą, kaupiančią energiją, panašiai kaip kupranugario kupra, ir daugelis turi ilgą, siaurą galvą su nukarusiais ausimis.36

Asmenybė kokie jie yra

Karakul avys paprastai yra ramios ir budrios, švelnaus būdo. Jos nėra itin reiklios ir gerai reaguoja į ramų elgesį. Jos turi stiprų bandos instinktą, grėsmės atveju susiburia į ratą, o ėriukus laiko viduryje. Jos nelabai tinka ganyti su šunimis, nes gali išsisklaidyti arba pulti šunį, bandantį jas suvaryti. Jos yra taupios ieškodamos maisto ir gali būti laikomos atvirose ganyklose arba aptvertose pievose.35

Kasdienė veikla kaip atrodo užimta diena

Karakul avys turi vidutinį aktyvumo lygį. Jos nereikalauja struktūruoto mankštinimosi kaip šuo, tačiau joms reikia vietos vaikščioti, ganytis, ieškoti maisto ir natūraliai judėti kartu su banda. Kasdienis judėjimas padeda išlaikyti kanopų sveikatą, raumenų tonusą, prieskrandžio veiklą ir psichologinę gerovę. Ganyklinė sistema su saugia tvora ir sausomis poilsio vietomis paprastai puikiai atitinka jų poreikius.4

Priežiūra ir rūpinimasis praktinės dalys

Karakul avims reikia reguliariai tikrinti kanopas, kontroliuoti parazitus ir užtikrinti orams tinkamą pastogę. Jos turi būti laikomos atokiau nuo šlapių, pelkėtų vietų, kad išvengtų kanopų puvinio. Jų vilną reikia kirpti bent kartą per metus, o jei jos laikomos kaip augintiniai, gali prireikti pagalbos kerpant. Paprastai jos yra atsparios ir nereiklios, tačiau vis tiek naudinga reguliariai stebėti, ar neatsiranda ligos požymių.45

Pagrindinis kur jie laimingiausi

Karakul avys yra dykumų avys, tačiau prisitaiko prie įvairaus klimato. Jos turi turėti prieigą prie sausos pastogės ir neturėtų būti laikomos pelkėtose ganyklose. Jos gali atlaikyti didelius karščius ar šalčius, tačiau vertina galimybę rinktis sausą pastogę. Joms reikia geros tvoros ir ganyklinės sistemos su vietomis ganytis ir judėti. Jos netinka gyventi patalpose ir joms reikia lauko erdvės.54

Maisto pagrindai kas dedama į dubenį

Karakul avims geriausiai tinka pašarais pagrįsta mityba, sudaryta iš kokybiškos ganyklos, šieno ir švaraus vandens. Jos turi gauti pakankamai efektyvios skaidulos, kad prieskrandis gerai veiktų. Daugeliui suaugusių avių, nereikalaujančių ypatingos priežiūros, gali pakakti ganyklos ir šieno, papildytų avims skirtais mineralais. Poreikiai keičiasi priklausomai nuo augimo, nėštumo, laktacijos, oro sąlygų ir pašarų kokybės. Jos puikiai ieško maisto ir gali ganytis prastuose plotuose arba išgyventi sezoną, kai maisto mažai.45

Draugija kas jiems patinka šalia

Karakul avys yra bandos gyvūnai ir neturėtų būti laikomos vienos. Jos turi stiprų bandos instinktą ir geriausiai jaučiasi su bent viena kita avimi. Jos yra rūpestingos ir dėmesingos motinos, o ėriukų išgyvenamumas yra didelis. Paprastai jos yra ramios ir gali būti ramiai tvarkomos, tačiau nelabai tinka ganyti su šunimis. Jos nėra agresyvios ir tinka pradedantiesiems ar vidutinio lygio augintojams.53

Istorija kur viskas prasidėjo

Karakul avys yra viena seniausių žinomų naminių avių veislių, o archeologiniai radiniai rodo, kad Centrinėje Azijoje jos buvo auginamos mažiausiai nuo 1400 m. pr. Kr. Jos pavadintos pagal Karakul (arba Qara Kul) kaimą Bucharos regione Uzbekistane, netoli Amudarjos upės. Istoriškai ši veislė buvo vertinama dėl mėsos, pieno, riebalų, vilnos ir ypač vertingų naujagimių ėriukų kailiukų, žinomų kaip „persiškas ėriukas“ arba „astrachanas“. Šie kailiukai buvo naudojami šiltiems, elegantiškiems drabužiams gaminti ir buvo svarbus pajamų šaltinis. Karakul avys pirmą kartą į JAV buvo importuotos 1909, 1929 m., siekiant sukurti kailiukų pramonę, tačiau ši pastanga nebuvo sėkminga. Nuo to laiko Šiaurės Amerikos populiacija genetiškai atsiskyrė nuo Centrinės Azijos veislių, o Amerikos karakul avys dabar laikomos atskira veisle. Šiandien JAV karakul avys yra gana retos, jų populiacija siekia apie 1300 gyvūnų, o Gyvulių išsaugojimo organizacija jas laiko „nykstančiomis“. Jos auginamos mėgėjų dėl vilnos, mėsos, pieno ir kaip augintiniai, ir yra žinomos dėl savo atsparumo ir prisitaikymo.123

Pripažinta oficialios dalys

American Karakul Sheep Registry

Pripažinta kaip nacionalinis veislės registras JAV, išsivystė iš Karakul kailinių avių registro, įkurto 1930-aisiais.2

The Livestock Conservancy

Įtraukia Amerikos karakul kaip atskirą veislę nuo Centrinės Azijos populiacijų, su statusu 'Grėsmingas'.3